Lipskas – 1000 Saulių

Lipskas – 1000 Saulių

Tūkstantis Saulių Žodžiai

Šios saulės daleles aš po vieną surinksiu, kol puokštę šilumos tau beribę priskinsiu,
Tavo šypsena… Aš ją prisiminsiu, kas rytą geriant kavą rasiu ją iš naujo tarp smilteles tirščių,
Tu atleisk…. Atleisk, bet aš ištirpsiu… Būtent taip jaučiuosi kai tu glostai savo žvilgsniu,
Drugeliu patapęs, vėl kažkur atgimsiu… Apgaubtas tik gėrio tavo, jaučiant šilumą pirštų.

Nereikia man šypsotis prieš objektyvą plykštės, na tipo aš laimingas net kai nėra foto blykstės,
Lūpos džiūsta lekiant, bėgant link tavos krantinės, išvydus jausmas lygus širdžiai šokant iš krūtinės,
Tavo akys dega, dega kaip žolė benzino, apipilta, skrieju vėju, įmaišei amfetamino,
Tu tas šaltas ledo gurkšnis kai rytais troškina, dovanoji save visą, šitas bruožas prijaukina.

[2x]

Mūsų keliui pasibaigus, aš nakty blaškysiuos, nebeskambink man prašau, čia nebėra ryšio,
Aš Ilgėsiuos… Ilgėsiuos bet negrįšiu, kaip išėję iš namų mes ilgimės tėvų, vaikystės.

Palikęs tave basą bėgsiu per naktinę vėsą, surinksiu visus norus, žvaigždei krentant dovanosiu pirmą šviesą… Aš tiesiog laimingas, šoku kaip plevėsa, pagaliau jaučiuosi reikalingas.
Ačiū tau už viską, liksiu amžinai dėkingas, veidrodžius daužysim dviese, jūsų prietarai juokingi,
Pašnibždėsiu tyliai myliu į taviškę ausį, mano kūnas čia bet siela skrenda ten aukštai tarp paukščių.

Palikau neapykanta namuose aš, apkamšysiu dar kartelį miegant prieš išeinant tave pataluose,
Jau nebūsi mano, bet išliksi mūza, tu kaip natos kuriuos skamba klausant tyliai naktį bliuzą.
Liksi visada kraštely mano atminties, nupiešiu tave aklas pusę keturių nakties,
Tu davei man vilti, meilę, dovanojai šviesą, pasiklydus šiam pasauly atradau aš savo vieta.

[2x]

Mūsų keliui pasibaigus, aš nakty blaškysiuos, nebeskambink man prašau, čia nebėra ryšio,
Aš Ilgėsiuos… Ilgėsiuos bet negrįšiu, kaip išėję iš namų mes ilgimės tėvų, vaikystės.

Kad ir kaip norėtum mes viens kito nepamiršim, kad ir kaip toli mes bėgtum, neišplėšiu viso to kas buvo iš taviškių pirštų. Tu tas ledo lašas, džino, toniko, citrinos, aš tas psichopatas kuris tave prijaukino,
Išgerta tabletė aspirino, kad ir kaip skaudėtų tu vertei pamiršti viską, apkabinsiu ir iškart užmigsiu nemigai kankinant… Prisiglausk dar kartą, nakčiai paskutinei.

[3x]

Mūsų keliui pasibaigus, aš nakty blaškysiuos, nebeskambink man prašau, čia nebėra ryšio,
Aš Ilgėsiuos… Ilgėsiuos bet negrįšiu, kaip išėję iš namų mes ilgimės tėvų, vaikystės.

Siųstis (320 kbsp)

Download “Lipskas - 1000 Saulių”

06.-Lipskas-1000-saulių.mp3 – Downloaded 509 times – 9,16 MB