Lipskas – Pragulos

Pragulos Žodžiai

Labas, žmones girdi mato, skambesy užstrigęs, to paties formato, aš nebusiu tas, kuriam įsiūlysi įpilti, trečia ryto, aš rašysiu, kad nutilti,
Nežinau kaip gausis, buvo čia ir kas rytoj, aš taip tikėjau, stebuklų nematau nutol, gilumoj kvėpuosiu tuo kuo dar tikiu, tylumoj įteksi tuziną gėlių.

Tu dovanosi save, ištrinsi savo ego, pamiršau kitas, abu spragsėsim ligi miego,
Neskaičiuosiu tavo dydžio, liemenėliu cup’o, nuvalysiu pirštais tave slepianti make-up‘ą,
Girdi, jie mano vardą, šaukia, aš niekad netikėjau, kad manęs šitaip kas dar laukia…
Tik radijo žinučių, man skauda kai tu tyli… Atrašyk, brolau, balkone rėksiu sau įkyriai.

išsiųsk vilties žibinta kurjeriu ekspreso, tu geriausia tarp geriausiu, bet Ali Express‘o, ieškosiu įkvėpimo, braukiant pirštais prarūkytais, ieškosiu tavo liekanų klajojant Tinder meet’ais,
Tu tiktai sekundė, minutėj vienetai, ar tu matai, pradingus tau sugriūna viskas, pamatai, jau
laikas, pravalyk mintis su klizma, išardei, tai degink visa mano mechanizmą…

Aš girtas, tu neatėjės rytojus, tu nutrupėjus blakstiena, o man jau pinasi kojos,
Išverstom akim palidėsiu mėnesieną, liūdėsiu tau nesakęs, taip lydejau jau kiekvieną,
Nuplausiu viska buteliu pigiausio visko, vaizduosiu, kad suknista…
Man gera jaustis šioj būsenoj pagiežos, tik byrant suprantu… Tu mano… Kalėdos…

Planetos planetose, užtilk! Aš jau nebetikiu, tu iššvaistyti metai laukiant reiškiniu kometų,
Istorijų pigių iš filmų. Sukišiu savo norus, po dulkėtu kilimu…

Sudžiūvusi eglutė, gražink mane, į kiemus, užpildysiu namus dramatiškom eilutėm vėmus,
Atidaviau, gesau ir čia nekyla dūmai, įmesk mane į dėžę prekiavietei Gariunų,
Išleisima vienas kita naktyje ant gatvės. taip norėčiau spjaut į tavas akis gyvatės,
Kuo tapai ir kuo dar būsiu, nebežinom patys… Apakau, iliuzijom užkaltos mano akys…

Patiko? Įsigyk albumą “HHH”.

Lipskas